„Dabar Jis glūdi Lietuvoje…“

Juozas Tumas-Vaižgantas savo straipsnyje „Lietuvių glūdėjimo pajėgos“ rašė: „Lietuvių augta ir trešta tam tikruose geografijos padėjimo laipsniuose, kaip auga ir tręša smalingieji medžiai iki tokio geografinio laipsnio, gi lapuotieji – iki tokio. Lietuviai – tikri savo gamtos vaikai, savo užpečkio mylėtojai, dabar pasakytume – patriotai: kur radosi, ten ir glūdi“.

Šiandieną jo glūdėjimą Lietuvoje vaizdžiai apibūdina J. Tumo-Vaižganto memorialinio buto-muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas: „Dabar jis pats glūdi Lietuvoje. Savo asmenybės šviesa, kūryba, savo meile Lietuvai, neužmirštamais „Pragiedruliais“… Štai jau 148 metai nuo jo gimtadienio, nuo to vidurdienio Malaišių kaime, kai motina gimusį sūnų pakėlė ant rankų ir paskyrė tarnauti Dievui. Tačiau Malaišiai išaugino ne tik žmonių mylimą kunigą Juozapą Tumą, bet ir rašytoją Vaižgantą. Minėdami šį gimtadienį tarsi peržengiame slenkstį, už kurio laukia daugybė mažų ir didelių darbų darbelių – nuo memorialinio buto-muziejaus ekspozicijos atnaujinimo iki paminklo pastatymo Vaižgantui šalia Vytauto Didžiojo bažnyčios, kur kunigauta 12 metų.“

2019–ieji paskelbti Vaižganto metais, kurių laukėme galvodami, kaip įamžinti rašytojo atminimą. Apie tai buvo kalbama mūsų gimnazijos Humanitarinių dalykų mokytojų metodinės grupės susirinkime. Nuspręsta visą vasario mėnesį kartu su mokytojomis ir 5-10 klasių mokiniais skaityti pačių pasirinktus Vaižganto kūrinius. Kovo 4-8 d. gimnazijoje organizuota humanitarinių dalykų savaitė, kurios metu per lietuvių kalbos pamokas mokiniai, vadovaujami mokytojų lituanisčių Daivos Četrauskienės, Rasos Kitkauskienės, Ritos Karbočiuvienės, gamino  rašytojo perskaitytų kūrinių dėžutes. Savaitės pabaigoje mokiniai surengė savo kūrybinių darbų parodą mokyklos antrojo aukšto stiklinėje perėjoje, kurioje ištisą dieną mokinių buvo daugiau nei ankstesnėmis dienomis. Gražu žiūrėti į linksmus vaikų veidus, džiaugtis įdomiais mokinių darbais. Ačiū jiems už kruopščiai įkūnytas idėjas.

                                            Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Rita Karbočiuvienė