Išvyka į Ventės rago ornitologinę stotį
Paukščiai visada žavėjo žmones: jų įvairovė, grakštus skrydis, skambūs balsai, spalvų margumynas… Dažnas iš mūsų pavasarį labiausiai ilgimės sugrįžtančių paukščių… Juk pirmą kartą po žiemos išgirdus ir pamačius prie inkilo tupintį bei švilpaujantį varnėną apima neapsakomai malonus jausmas. Paukščiai, jų giesmės lydi mus per visą vasarą iki pat rudens, kada su grauduliu akyse palydime dangumi išsirikiavusius jų trikampius. Labai gaila, kad nemažai daliai paukščių rūšių gresia išnykimas, kai kurių jų likę tiek mažai, kad bet kuriuo momentu gali visiškai išnykti.Taigi neatsitiktinai Gamtos ir tiksliųjų mokslų savaitės metu paukščiams skyrėme ypatingą dėmesį. 7-8 klasių mokiniai žiūrėjo meninį filmą „Suteik man sparnus“, kuris sukurtas remiantis tikrais įvykiais. Filmo siužetas pasakoja apie mokslininką, kurio gyvenimo projektas – išsaugoti nykstančią Laplandijos mažųjų žąsų rūšį, jam talkina atostogauti atvažiavęs keturiolikmetis sūnus Tomas. Iš pradžių abejingas paauglys ilgainiui užmezga ypatingą ryšį su paukščiais. Netrukus tėvas su sūnumi leidžiasi į nutrūktgalviškiausią kelionę paukščių migracijos keliais. Pažiūrėję filmą ne vienas susimąstėme, kad ir keturiolikmetis vaikas gali daug nuveikti aplinkosaugos srityje, jeigu tik yra neabejingas gamtos išlikimui. Na, o balandžio 24 d. su filmą žiūrėjusiais mokiniais išvykome į Ventės ragą. Čia mūsų laukė ornitologas Vytautas Eigirdas, kuris įdomiai papasakojo apie Ventės rago ornitologinę stotį, paukščių žiedavimą, sudėtingus paukščių migravimo kelius, parodė, kaip žieduojami paukščiai, papasakojo linksmų istorijų iš paukščių gyvenimo. Taip pat aplankėme Ventės rago ornitologinės stoties paukščių ekspoziciją, pasivaikščiojome Kuršių marių pakrantėmis, patys drąsiausi ir ištvermingiausi kopė į seniausią Lietuvoje švyturį pasigrožėti vaizdinga apylinkių panorama. Kelionės metu taip pat aplankėme Drevernos gyvenvietę, kopėme į marių pakrantėje stovintį apžvalgos bokštą.
Kelionėje supratome, kad paukščių pasaulis yra be galo įdomus ir jį būtina išsaugoti ateinančioms kartoms. Tam reikia visai nedaug – tik būti tvarkingesniems, pareigingesniems ir visada prisiminti, jog pasaulyje gyvename ne vieni!
