2010-2011 M. M.
Pirmoji išvyka į Slovakiją
Saulėtoji Ispanija
Š. m. spalio 26 – 30 dienomis Comenius projekto dalyviai vyko į saulėtąją Žironą (Ispaniją). Mokyklos direktorė Kristina Bajevienė, muzikos mokytoja Jurgita Voskanienė bei projekto koordinatorė mokykloje Sigita Šližauskaitė susitiko su kitais projekto partneriais Žironos pradinėje mokykloje (CEIP Pla de Girona).
Ispaniška saulė spalio pabaigoje tikrai nelepino, bet kvapą gniaužiantys tolumoje stūksantys kalnai, miestelio architektūra, žmonės sužavėjo visus. Visi dalyviai lankėsi tradicinėje Kaštonų dienos šventėje (La Castanyada), susižavėjo mokinių atliekamais tautiniais šokiais, šoko patys, vaišinosi šiltais, ką tik iškeptais kaštonais.
Tačiau svečiai labiausiai nustebinti ir sujaudinti liko mokinių gabumais, nes buvo sutikti giedant visų šalių himnus. 5-6 klasių mokinių pasirodymams neliko nė vieno abejingo.
Projekto dalyviai aptarė tolimesnę veiklą. Kiekviena šalis pristatė po vieną liaudies dainą, kurią mokysis šalys-partnerės. Mūsų mokyklos pasirinkta lietuvių liaudies daina „Pasėjau linelį“ kolegoms pasirodė sudėtinga dėl ilgųjų balsių tarties, tačiau, išgirdus ispanišką ir turkišką dainas, neliko abejonių, kurios dainos bus sudėtingiausios.
Šis susitikimas nuteikė naujiems darbams, susitikimams, kūrybos džiaugsmui.
Išvyka į Turkiją
Speiguotą vasario 27-osios rytą projekto koordinatorė mokykloje S. Šližauskaitė, mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui V. Giedraitytė ir anglų kalbos mokytoja M. Buckienė išvyko į kalnų apsuptą, vasarišką Hatay miestą Turkijoje.
Pailsėję po beveik parą trukusios kelionės buvome šventiškai sutikti Ürgen İlköğretim Okulu mokyklos vadovų, mokytojų, mokinių bei žiniasklaidos atstovų. Viešnagė truko aštuonias, veiklos, įspūdžių ir geros nuotaikos kupinas, dienas.
Susitikimo metu baigėme sukurti bendrą galutinį projekto produktą – kalendorių, su aprašytomis svarbiausiomis, mokinių piešiniais iliustruotomis, šalių šventėmis. Taip pat susitikome su Hatay miesto švietimo vadovu, aplankėme miestelio įžymybes, vykome į kalnus, prie jūros. Ragavome tradicinių turkiškų patiekalų, saldumynų, mėgavomės mokinių soduose sunokusiais apelsinais. Likome sužavėti pačių mokinių padarytais mums dovanotais suvenyrais: vėliavėlėmis, šalių maketais bei megztais, mūsų vardais išsiuvinėtais šalikais.
Po turiningai praleisto laiko grįžome į snieguotą Lietuvą planuoti svečių sutikimo mūsų mokykloje.
Įsimintinas projekto dalyvių susitikimas Maišiagaloje
Balandžio 3-8 dienomis mūsų mokykloje viešėjo 14 svečių iš keturių šalių: Latvijos, Slovakijos, Ispanijos bei Turkijos.
Pažintis su mūsų mokyklos mokiniais prasidėjo pastarųjų svečiams įteiktomis pačių paruoštomis dovanėlėmis: visų šalių vėliavėlėmis, siuvinėtomis servetėlėmis, suvenyrais. Svečiai gėrėjosi nauja, erdvia mokykla, senuoju mokyklos – dvaro pastatu, drauge su vaikais žaisdami žaidimus aplink laužą piliakalnio papėdėje žavėjosi mūsų mokyklos tradicijomis.
Projekte dalyvaujantys mokyklos mokiniai dalyvavo svečių vestose kalbų pamokėlėse, kurioms pasibaigus trečiokai prakalbo ispaniškai, penktokai latviškai, šeštokai turkiškai, o aštuntokai – slovakiškai.
Projekto dalyviai gėrėjosi mūsų barokiniu Vilniumi, drauge su mokiniais vyko į Kernavę, aplankė Trakus.
Vizito metu įvyko keletas oficialių susitikimų. Pirmajame susitikime mokyklų vadovai pristatė savo šalių švietimo sistemas, ugdymo proceso organizavimo ypatumus. Antrojo susitikimo metu suplanuota kitų metų projekto veikla, aptartas likusių produktų įgyvendinimas. Šiame susitikime dalyvavo ŠMPF projektų koordinatorė Žana Orlova. Ji geranoriškai atsakė į projekto dalyvius dominančius klausimus. Svečiai, mokiniai bei mokytojai buvo paskatinti fondo atminimo dovanėlėmis.
Bene įsimintiniausia buvo paskutinė susitikimo diena. Svečiuose ne tik sulaukėme ŠMPF atstovės, bet ir turėjome galimybę duoti garo „senoje gryčioje“. Inscenizuotame koncerte šoko, dainavo ne tik vaikai, mokytojai, bet ir svečiai. Šios dienos vakare svečių laukė siurprizas – jie tapo virėjais! Kupinais nuostabos veidais svečiai stebėjo mokyklos direktorę, juosiančią prijuostes su vaikų išsiuvinėtais svečių vardais, tačiau supratę, jog tai ne pokštas, linksmai nusiteikę kibo į darbą gaminti cepelinus.
Nauja patirtis buvo dviejų berniukų iš Turkijos priėmimas. Mūsų jauniausius svečius visą savaitę globojo juos apgyvendinusios Brigitos Stanevičienės bei Irinos Romančenko šeimos. Vaikai grįžo namo kupini įspūdžių ir turiningai praleidę laiką.
Savaitę svečiavęsi projekto dalyviai namo išvyko kupini įspūdžių, besišypsantys, atradę savyje kulinarinių talentų.
Nepamirštamas vizitas Latvijoje
Gegužės 1 – 6 dienomis, į šiais mokslo metais paskutinį kartą organizuojamą tarptautinio daugiašalio Comenius projekto susitikimą Vilpulkoje (Latvija) išvykome keturios mūsų mokyklos mokytojos: projekto koordinatorė mokykloje Sigita Šližauskaitė, lietuvių kalbos mokytoja Genovaitė Ručinskienė, geografijos mokytoja Daiva Petkauskienė bei informacinių technologijų ir matematikos mokytoja Olga Strelcova. Susitikus visoms delegacijoms, nė nenumanėme, kad laukia penkios turiningos ir viena už kitą įdomesnės dienos.
Projekte dalyvaujančioje Vilpulkos pradinėje mokykloje buvome sutikti būrio besišypsančių mokinių, seniūno pavaduotojo, savivaldybės darbuotojų. Džiaugėmės mokinių bei mokytojų sutikimui parengta programa, klausėmės net šešiomis kalbomis atliekamų dainų. Kiekvienos šalies delegacija dalyvavo mokinių pamokėlėse.
Kiekviena diena buvo labai turininga. Aplankėme Rūjienos pradinę ir vidurinę mokyklas. Taip pat užsukome į Rūjienos meno mokyklą, kurios jaunieji dailininkai – daugelio tarptautinių konkursų laureatai. Netoli Rūjienos esančiame sename malūne stebėjome kaip karšiamos ir verpiamos vilnos, malami miltai, patys mokėmės kepti „Krengelius“. Lydimi gidės ir muziejaus įkūrėjos Lygos užsukome į Rūjienos muziejų. Čia taip pat įkurtas Japonijos centras, nes Rūjieną ir Higašikavą jau keleri metai sieja miestų draugystė.
Kartu su mokiniais vaikščiojome pažintiniu taku Mazsalacos parke, gerėjomės puodžiaus darbu keramikos dirbtuvėje. Ragavome net dvidešimties rūšių Rūjienoje gaminamų ir visoje Latvijoje labai populiarių ledų. Nepaisant šalto ir darganoto oro išvykome prie Baltijos jūros, pakeliui aplankėme Miunhauzeno namą – muziejų.
Rūjienos savivaldybėje visi iki vieno sutikome, kad Rūjiena tikrai yra menininkų miestelis ir kad jos gyventojai labai svetingi, mylintys miestą bei meną.
Rygos senamiestis ir miesto istorija – paskutinis šios svetingos šalies akcentas. Čia mes, projekto dalyviai, susitikome ir išsiskyrėme tęsti pradėtų darbų. Netrukus ir vėl visus pakvies svetinga Latvija.