„Ašara Dievo aky”
Kovo 10-ąją mokykloje minėjome Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimt ketvirtąsias metines. Šiais metais mokyklai patikėta suorganizuoti renginį viso Vilniaus rajono gyventojams. Taigi šventėje dalyvavo neįprastai gausus būrys svečių: Kalvelių „Aušros“, Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko, Nemenčinės Gedimino, Avižienių gimnazijų, Rukainių bei kaimyninės kun. J. Obrembskio vidurinių, Riešės pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai. Renginio dalyvius sveikino mokyklos direktorė Kristina Bajevienė, Vilniaus rajono savivaldybės mero pavaduotojas Gabriel Jan Mincevič, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Sofija Ryžova, į renginį atvyko ir Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Valentina Kvaraciejienė. Malonu buvo matyti ir šventėje dalyvaujančių mokinių tėvelių.
Šia iškilminga proga pristatėme mokyklos teatro mokytojos Juditos Norvaišaitės režisuotą poetinės kompozicijos „Ašara Dievo aky“ inscenizaciją. Tai kvietimas apmąstyti save šiandien ir kelius, atsivėrusius po 1990-ųjų kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo…
Kokį vaidmenį mes vaidiname gyvendami laisvoje Lietuvoje šiandien? Mes kuriame ją? Griauname? Mėgaujamės žemindami, sužeisdami ar įskaudindami? Slaugome aukas? Paliekame likimo valiai sužeistuosius? Vien tik fiziškai būname sužeisti ar ir dvasiškai? Paisome senolių išminties? Mes egoistai? Narcizai? Kovotojai? Juokdariai? Pristatydama spektaklį retorinius klausimus uždavė režisierė. O gal stropūs mokiniai, atidžiai stebintys gyvenimo pamokas ir pasiryžę žūtbūt nebekartoti klaidų savo pirmtakų, nes – ašara Dievo aky…, ir ji degina, o juk mes visi kartu ir esame Lietuva… Tokią Lietuvą, nuo šiurkščių kraštutinumų iki lyrinio dvasingumo, ir matėme pagal lietuvių poetų kūrybą paruoštos poetinės kompozicijos inscenizacijoje.
Džiugino gausus inscenizacijos dalyvių būrys (net dvidešimt septyni), įvairus jų amžius (nuo antrokėlių iki mokyklą baigusių absolventų), nuoširdus įsijautimas į atliekamus vaidmenis: Lietuvos, Sužeisto žmogaus, Vienišos motinos, Jaunos mokytojos, Mokinio, Patarnautojo, Kario ir kt.
Po gilių apmąstymų išskubėjome švęsti visų mūsų šventės – Kovo – 11-osios.
Istorijos vyresnioji mokytoja Virginija Giedraitytė
