Pasinaudojus programos Kultūros pasas teikiamomis galimybėmis – pažintis su Liubavo malūnu
Drauge su šių mokslo metų pradžia startavo ir programos Kultūros pasas pirmasis etapas. Kultūros pasas – priemonė visų Lietuvos mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas. 2018 m. rugsėjo–gruodžio mėn. kultūros pasas skirtas pradinių klasių mokiniams – kiekvienam pradinukui skiriami 5 eurai dalyvauti programos siūlomoje edukacijoje. Mūsų gimnazijos 1-4 klasių mokiniai programos Kultūros pasas paramą išnaudojo pažinčiai su Vilniaus rajone Liubavo kaime esančiu Liubavo dvaro malūnu, kur dalyvavo edukacijoje „Liubavo malūnininkas“.
Edukacinių užsiėmimų metu mokiniams pristatytas Liubavo dvaro malūnas, jo išskirtinumas, išlikę mechanizmai ir technologijos. Edukacijos dalyviai gavo užduotį vaizdžiai iliustruoti įsivaizduojamą malūnininko darbą: „Malūnininku“ išrinktas dalyvis, gavęs prijuostę ir maišą „grūdų“, su kitų mokinių pagalba turėjo teisingai parodyti, kokį kelią reikia nueiti su grūdais (panaudoti tam tikrą skaičių mechanizmų), kad gautume duonai kepti tinkamus miltus. Atlikę užduotį, mokiniai buvo vaišinami šviežia duona.
Prisilietimas prie autentiškos aplinkos, kokybiškai ir kruopščiai restauruoto kultūros paveldo objekto, įrašyto į Europos kultūros paveldo žemėlapį (ES kultūros paveldo prizas / Europa Nostra apdovanojimas) leidžia formuotis jaunos asmenybės nuostatoms branginti kultūros paveldą, o kuo daugiau mokiniai sužino, pamato ir patiria mūsų kultūrinių savitumų, tuo didesnis atsiranda noras domėtis jais ir juos branginti.
Apibendrinus edukacijoje dalyvavusių mokinių įspūdžius – užsiėmimas buvo išties įdomus ir naudingas.
Keletas 2a klasės mokinių atsiliepimų:
Patiko būti malūnininku, nes mane išrinko padėjėju. Kaip tikram malūnininkui patiko dirbti senovinius darbus. Ypač patiko maišų pakėlimo mechanizmu kelti maišą. Rokas Papečkys 2a kl.
Įdomu tai, kad malūnas buvo pirmasis, kuris turėjo elektrą, o užšalus upeliui į mašiną įpildavo dyzelio ir ji toliau veikdavo. Dar patiko didžiulės žnyplės, kuriomis pakeldavo girnų akmenis. Rytis Didvalis 2a kl.
Man patiko kambarys, kuriame gyveno malūnininkas su šeima. Keista, kad į tokį nedidelį kambarį tilpdavo šeima su dvylika vaikų. Anksčiau šeimos buvo labai didelės. Karolis Virbickas 2a kl.
Sužinojome apie tai, kaip senovėje maldavo grūdus. Tai buvo vandens malūnas ir vanduo padėdavo veikti visiems malūno įrenginiams. Dar man įdomios buvo girnos. Milda Rudzevičiūtė 2a kl.
Įdomu buvo tai, kad prie girnų buvo įrengtas varpelis. Kai pasibaigdavo grūdai, varpelis suskambėdavo. Malūnininkui buvo lengviau, nes nereikėjo nuolat tikrinti ar stovėti prie girnų. Varpelis kaip signalizacija. Anastasija Lomteva 2a kl.
Man patiko, kad pats malūnas pastatytas iš akmenų. Radvilė Mlynskytė 2a kl.
Patiko įrenginys, kuriame valo grūdus, nes labai įdomus. Kastytis Kuoras 2a kl.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija Giedraitytė
